BLOGas.lt
Pigūs skrydžiai
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Tavo zaisliukas…

Taip… ir vel apie tave galvoju… Negaliu pamirst taves. Nepamirstu tavo balso tavo vejavaikisku akiu, patrakusios sypsenos ir svelnui ranku… Tu prisilietimu ir zodziu. Kurie dabar mane skaudina, nes suteike tiek vilciu ir svajoniu. O tu atsirandi trumpam viska suzadini, visas svajes ir vel dingsti… Palieki mane viena, kaip daugeli savo zaisliuku… Su kuriuo tu pazaidi ir numeti, po kiek laiko vel pasiimi ir vel zaidi kol nusibosta ir nugrudi i tamsiausia kampa…ir pamirsti vel, o as negaliu taves pamirst.. Nuolat galvoju apie tave ir manau niekada nepamirsiu…

Rodyk draugams

Liudna istorija…..

…dar kudikiui esant Emai žuvo jos tevai autoavarijoje, todel ji gyveno su močiute dideliame name su dideliu rožių sodu… mergaite augo su rožėmis, jos lidėjo jos visa vaikyste, visi kambariai kvepėjo rožėmis, vos tik išmokusi vaiščioti ji prisiskindavo pilnas saujas rožiu ir jas metydavo po visa soda..Ji pardavinejo rožes kaimynams ir taip užsidirbo pirmus savo pinigus. Ji nežinojo žodžio NE, Emai viskas buvo leidžiama ir ji šypsodavosi darydama tai ko tik užsinorėdavo, o močiutei nieko daugiau nereikejo tik jos šypsenos. Ir štai rugsėjo 1-ają, ji eina su rožėmis I pirmą klasę. Mokykloje ji neturėjo daug draugų nes bijojo juos prarasti, todėl jos veidas buvo liudnas su dirbtine šypsena… mergaitej paaugus vieną gražų vasaros vakarą ją pasikvietė močiutė ir papasakojo kaip žuvo jos tevai…”tą audringą naktį tavo tėvai skubėjo grįžti Į namus..lietus lijo labai smarkiai,buvo tamsu, o noras į jaukius namus pastumėjo paspausti greičio pedalą…pasitaikius duobej neligiame kelyje, jos tetis nesuvaldė mašinos ir ji nuskriejo nuo šlaito.. mama žuvo vietoje, o tėtis pakeliui į ligonine…” močiutei nebaigus pasakot Ema išbėgo iš namų perbėgo visą sodą ir ant kalvos, sodo pakraštyje atsisėdo po dideliu medžiu kurį pasodino jos mama būdama dar vaikas.. Ema pradejo piešti rožes..jos paveikslai buvo niurūs ir liudni… Po kelių metų Ema susirado draugą Kajų.. buvo paskutinės dienos mokykloje ir jos močiutė sunkiai susirgo..Ema nebelankė mokyklos slaugė močiutę, o jei užmigus lėgdavo susitikti su Kajum.. Jis visada atnešdavo baltų rožių, jos buvo Emos megstamiausios… Po poros savaičių Emos močiutė mirė… Emai teko kraustytis į kitą miesta pas mamos seseri su vyru.. Ji paskutinį kart nuėjo susitikti su Kajum… Kaip visada jie važinejo po miestą su motociklu… Emaj patiko greitis, nors ir žinojo jog jis kaltas dėl jos tėvų žuties… Bet jis ją traukė magiškai kaip ir rožės…Rožės ir greitis buvo jos aistra… Jie lėkė labai greitai, nes abu žinojo jog tai paskutinis kartas kai jie kartu.. Kajus paklause „ar tu myli mane ir nori buti amžinai kartu?“ Ema atsakė taip… Jis padidino greitį ir jie lėkė tiesiai..Kajus ištarė „…užmerkiu akis užmerk ir tu, mes amžinai liksim kartu…“ Jie atsitrenkė į mašiną… mašinos keliaiviai nenukentėjo… O Kajus su Ema žuvo iškart, juos rado kartu gulinčius šalia vienas kito… Merginos megstuko kišenėje prie širdies rado laišką skirtą Kajui, jame parašyta buvo “Gyvenk be manęs… susirask kita ir bukit laimingi…aš busiu laiminga jei tu busi laimingas… nors ir plyš širdis tave paliekant žinosiu, kad tu laimingas… ir visada prisiminsiu tas baltas rožes tavo dovanotas ir amžinai tave mylėsiu…Tavo Ema…;*“…

Rodyk draugams